A k t u a l u
2013 m. rugpjūčio 14-22 dienomis Pivašiūniūnai aidėjo nuo maldų bei šurmuliavo nuo piligrimų gausos. Šiemetiniai Žolinės atlaidai ypatingi, nes buvo paminėtas malonėmis garsaus Pivašiūnų Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslo vainikavimo dvidešimt penkių metų jubiliejus. Pačiame Lietuvos tautinio atgimimo priešaušryje kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. per Žolinės atlaidus iškilmingai vainikavo paveikslą popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis. Paveikslo vainikavimas liudija oficialų Bažnyčios pripažinimą gautų malonių užtariant Mergelei Marijai. Vainikavimo metu paveikslui suteiktas Švenčiausiosios Dievo Motinos - Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Ta pačia proga buvo paminėtas ir pal. Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės Lietuvoje dvidešimtmetis.
Jubiliejiniai Žolinės atlaidai Pivašiūnuose prasidėjo rugpjūčio 14 d. Žolinės išvakarių šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Kaišiadorių vyskupijos ganytojas vyskupas Jonas Ivanauskas. Po pamaldų maldininkai ir svečiai susibūrė prie naujai įrengto Pivašiūnų amatų centro. Centro prieigose buvo pristatytas fotomenininko Klaudijaus Driskiaus sudarytas albumas „Pivašiūnai: gyvenvietė, bažnyčia, Dievo Motinos paveikslas“. Amatų centro atidarymo juostelę perkirpo Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir buvęs Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kurio pritarimu ir palaikymu buvo inicijuotas amatų centro projektas. Po pašventinimo visi buvo pakviesti apžiūrėti amatų centrą.
Visą atlaidų savaitę amatų centras labai aktyviai įsijungė į atlaidų vyksmą: lankytojai buvo supažindinami su Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą pristatančia ekspozicija, kviečiami apžiūrėti Alytaus rajono tautodailininkų tapybos, keramikos, drožybos bei tekstilės darbus. Ypatingo dėmesio susilaukė režisieriaus Daliaus Ramanausko sukurtas dokumentinis filmas apie Pivašiūnų Švč. M. Marijos paveikslo vainikavimą. Kadangi vainikavimo iškilmės vyko sovietmetyje, pats pasiruošimo procesas buvo apgaubtas tam tikra slaptumo skraiste bijantis, kad valdžios pareigūnai to nesutrukdytų. Filmas praskleidžia paslaptingumo skraistę pašnekindamas paveikslo vainikavimo įvykių liudininkus bei dalyvius.
Pagrindinėms atlaidų iškilmių šv. Mišioms rugpjūčio 15 d. vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Kartu koncelebravo Lietuvos vyskupai bei svečiai iš užsienio. Šv. Mišios buvo transliuojamos tiesiogiai per Lietuvos nacionalinę televiziją. Mišiose giedojo jungtinis Kaišiadorių vyskupijos parapijų choras, pritariant Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono kariniam orkestrui. Homilijoje arkivyskupas paragino klausytojus neieškoti paguodos iliuzinėse užuovėjose ar malonumuose, bet atrasti tikrąjį paguodos šaltinį. Pivašiūnų Marija – Nuliudusiųjų Paguoda yra kelrodė žvaigždė atrandant gyvenimo Viešpatyje pilnatvę.
Po Mišių prie Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vyko malonėmis garsaus paveikslo pagerbimo apeigos, kurių metu bus skaitomas 1988 m. balandžio 27 d. pop. Jono Pauliaus II apaštališkas laiškas (brėvė) dėl paveikslo vainikavimo. Popiežius rašė: „Tad Mes, savo ruožtu karštai trokšdami, kad Švenčiausiosios Mergelės Marijos kultas diena iš dienos būtų vis labiau puoselėjamas tarp tikinčiųjų, aukščiausia Mūsų vykdoma apaštališkąja valdžia ir šiuo laišku mielai suteikiame prašančiajam [kard. V. Sladkevičiui] galimybę Mūsų vardu ir valia garsiajam ir pelnytai išgirtajam Dievo Gimdytojos Švenčiausiosios Mergelės Marijos senajam paveikslui uždėti brangią diademą arba dailų karališkąjį ženklą, laikantis teisės nustatytų apeigų ir formos“.
Bažnyčioje buvo perskaitytas ir apaštalinio nuncijaus Lietuvoje arkivyskupo Luigi Bonazzi sveikinimas, kuriame nuncijus apgailestavo, kad negali fiziškai dalyvauti su maldininkais Pivašiūnuose, tačiau užtikrino dvasinę paramą ir glaudžią maldos vienybę su visais maldininkais. Sveikinime nuncijus pabrėžė, jog Mergelė Marija dalyvauja Bažnyčios gyvenime, kad ji yra šalia kiekvieno iš mūsų. Ji, kaip pirmoji mokinė, atvėrė „tikėjimo vartus“ (Porta fidei), eidama Sūnaus nurodytu keliu.
Malonėmis garsaus paveikslo akivaizdoje maldininkai buvo dvasiškai pakylėti solistės Ritos Preikšaitės atliekama giesme – malda „Ave Maria“ (F. Šubertas). Pamaldų pabaigoje padėkos žodį tarė Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas, pakvietęs tikinčiuosius patikėti save Dangiškajai Motinai. Pamaldas apvainikavo visų dalyvių giedama giesmė „Marija, Marija“. Agapės metu Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis apdovanojo keliasdešimt labiausiai vyskupijos veiklai nusipelniusių asmenų.
Rugpjūčio 16 d. maldos Pivašiūnuose buvo skirtos jaunimo intencija. Jaunimas pasirodė ypač ištvermingas, nes jau nuo rugpjūčio 9 d. pradėjo savo stovyklą Varkalėse, o po to tris dienas pėsčiomis keliavo į Pivašiūnus. Pagrindinę Žolinės atlaidų dieną virš šimto jaunuolių savanoriavo, įvairiai patarnavo bei rūpinosi piligrimais. Praūžus pagrindinės atlaidų dienos šurmuliui jaunimas neišsiskirstė, bet liko Pivašiūnuose jaunatviškai švęsti tikėjimo įvykį. Žolinės dienos vakarą kun. L. Visockas pravedė katechezę apie adoraciją ir ... pradėjo adoraciją, trukusią iki vidurnakčio. Jaunimo dieną organizavo Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centras vadovaujamas Ievos Barkauskienės, o dvasiškai jaunimą lydėjo jaunimo sielovadininkas kun. Rolandas Bičkauskas, kun. Laurynas Visockas, kun. Povilas Tekorius ir kun. Algirdas Akelaitis. Mokymą apie santykius tarp jaunuolių, apie meilę bei draugystę pravedė Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovas dr. Artūras Lukoševičius. Jaunimo dienoje tikintiesiems patarnavo Molėtų dekanato kunigai.
Rugpjūčio 17 d. Pivašiūnuose buvo meldžiamasi už katechetus, tikybos mokytojus ir pedagogus. Kasmet jau tapo gražia tradicija šią dieną susieti su tikybos mokytojų bei katechetų dvasiniu atsinaujinu prieš mokslo metus. Nuo ankstyvo ryto mokytojai rinkosi į Pivašiūnų vidurinės mokyklos salę, kurioje katalikų evangelizacinės bendruomenės „Dievo mėnuliai“ narė Aurelija Mankevičiūtė dalijosi savo tikėjimo patirtimi ir liudijo kaip išgyventi tikėjimą kasdienybėje. Po susitikimo mokytojai vadovavo Rožinio maldai bažnyčioje bei dalyvavo šv. Mišiose. Tą dieną piligrimams patarnavo Širvintų dekanato kunigai. Po pamaldų maldininkai buvo kviečiami į amatų centrą, kuriame leidykla „Terra Publica“ pristatė knygą – albumą „Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios“. Tikybos mokytojų susibūrimą apvainikavo bendra agapė, asmeninis pabendravimas su vyskupų ir kanoninių siuntimų įteikimas. Tuo būdu akivaizdžiau buvo pabrėžta, jog tikybos mokytojai savitu būdu dalyvauja Bažnyčios pasiuntinybėje ir vyskupo siųsti mokyklose skelbia katalikišką mokslą.
Rugpjūčio 18 d. Pivašiūnuose buvo meldžiamasi už šeimas. Šv. Mišioms vadovavo ir homiliją sakė Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Tą dieną piligrimams patarnavo Alytaus dekanato kunigai. Kadangi pagrindinės šv. Mišios buvo aukojamos lauke, buvo malonu matyti dalyvaujant jaunas šeimas su vežimėliais. Tėvai stengėsi aktyviai dalyvauti šv. Mišiose, tačiau taip pat stebėjo ir aplink maldininkus bėgiojančius savo mažus vaikus. Akivaizdu, jog jaunų šeimų su vaikais malda ir dalyvavimas šv. Mišiose yra kitoks, nes dėmesys padalintas į Tą, kuris ant altoriaus, bei į tuos, kurie ropinėja po šventorių. Šį padalinimą sutaiko Viešpaties žodžiai: „jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“ (Mt 18,3). Po pamaldų šeimos rinkosi į agapę, vaišes paskanindami dainomis bei žaidimais.
Rugpjūčio 19 d. nuo ryto į Pivašiūnų vidurinę mokyklą rinkosi Caritas savanoriai bei talkininkai iš visos Kaišiadorių vyskupijos. Mokymą karitiečiams pravedė Vilniaus šv. Kryžiaus bažnyčios rektorius kun. Ričardas Doveika. Prelegentas kalbėjo apie teisingą gyvenimo pasirinkimą, paskatino artimo meilės tarnystei, nors dėkingumo kartais už tai nesulaukiama. Tą dieną, patarnaujant Kaišiadorių dekanato kunigams Pivašiūnuose buvo meldžiamasi už Caritas bendradarbius, ligonius, medicinos darbuotojus bei slaugytojus. Pamaldų metu Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras homilijoje akcentavo krikščioniško – karitietiško gyvenimo prioritetus: veiklai kryptį ir prasmę suteikia malda, o maldą vairuoja Meilė. Tad pradėję nuo meilės ir sustiprinti maldos krikščionys vykdys tikrą artimo meilės veiklą. Po pamaldų karitiečiai rinkosi vėl į mokyklos salę agapei ir pasilinksminimui. Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas tarė sveikinimo žodį ir padėkojo už pasiaukojančią artimo meilės tarnystę. Skambant liaudiškai muzikai ir dainoms netrūko ir linksmybių.
Rugpjūčio 20 d. patarnaujant Merkinės dekanato kunigams Pivašiūnuose buvo meldžiamasi už kunigus, vienuolius bei vienuoles. Ši diena Kaišiadorių vyskupijai yra atmintina, nes 1962 m. rugpjūčio 20 d. pas Viešpatį iškeliavo vienas iškiliausių vyskupijos ganytojų Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis. Piligrimai buvo kviečiami melstis, kad Dievo tarnas Teofilius greičiau būtų paskelbtas palaimintuoju. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo ir homiliją sakė Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas. Vyskupas visų pirma padėkojo vyskupijoje tarnaujančioms seserims vienuolėms bei kunigams, o taip pat pasveikino iš kitų vyskupijų atvykusius dvasininkus bei pašvęsto gyvenimo atstovus. Po pamaldų dvasinio luomo nariai bendravimą pratęsė prie agapės stalo.
Rugpjūčio 21 d. buvo meldžiamasi už žemdirbius. Žemdirbystė bene akivaizdžiausiai rodo, kad ne tiek žmogaus pastangos, kiek Dievo galybė per palankias oro sąlygas duoda augimą ir brandina derlių. Žmogus sėja, sodina, bet Dievas augina. Pati Žolinės iškilmė mūsų tautoje siejama su rugiapjūtės pabaiga ir padėka Dievui už derlių. Žemdirbius sukvietė maldai Birštono dekanato kunigai, o ypač dekanas mons. J. Dalinevičius, nors pats dėl sunkios ligos negalėjo dalyvauti pamaldose. Homilijoje generalvikaras mons. A. Jurevičius kalbėjo apie tikėjimo ženklus bei pabrėžė Marijos užtarimo galią mūsų žemiškoje kelionėje. Po šv. Mišių visi pamaldų dalyviai buvo pakviesti pasivaišinti žemdirbių paruošta koše. Nors Pivašiūnuose kasmet meldžiamasi už žemdirbius, tačiau šiemet pirmą kartą žemdirbiai vaišino maldininkus savo rankų darbo vaisiais. Tikimasi, kad tai taps tradicija, o ateityje Pivašiūnų maldininkai bus pasotinti ne tik dvasiškai. Svarbu nepamiršti, kad kiekviena dovana skatina dovanojimą ir pasidalijimą.
Paskutinę atlaidų dieną - rugpjūčio 22-ąją buvo švenčiama ir Švč. Mergelės Marijos Karalienės šventė. Tai buvo didžiulė maldos šventė, nes į Pivašiūnus atvyko Gyvojo Rožinio draugijos, Marijos Legiono bei įvairių maldos grupių ir sambūrių nariai. Piligrimams dvasiškai patarnavo Elektrėnų dekanato kunigai. Šv. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas, homilijoje išsamiai pristatęs Pivašiūnų Marijos – Nuliūdusiųjų Paguodos titulo prasmę. Šalia kitų kunigų kartu koncelebravo ir Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos ir parapijos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas. Po pamaldų vyskupas paskelbė apie atlaidų pabaigą, padėkojo visiems dalyviams bei pagalbininkams, o taip pat pristatė ateities planus dėl Pivašiūnų bažnyčios didžiojo altoriaus atnaujinimo bei kitų darbų pačioje bažnyčioje ir jos prieigose. Po pamaldų Gyvojo Rožinio draugijos nariai tęsė bendravimą prie agapės stalo. Pasidalinimą tikėjimu praturtino gausus būrys Gyvojo Rožinio draugijos narių iš Panevėžio vyskupijos.
Žolinės atlaidai Pivašiūnuose šiemet atskleidė tam tikrus laiko ženklus, kurie taps gairėmis ateičiai:
- Atvykę piligrimai neskuba išsiskirstyti, bet lieka toliau tęsti bendrystės prie agapės stalo, kur buvo galimybė artimai pabendrauti su vyskupijos ganytoju bei kitais dvasininkais.
- Maldininkai šalia pagrindinio atlaidų dalyko šv. Mišių taip pat mielai ieško kultūrinių – meninių akcentų, būdingų tai vietovei. Šią nišą puikiai užpildė naujai duris atvėręs Pivašiūnų amatų centras.
- Piligrimai gausiai naudojosi galimybe pamatyti režisieriaus D. Ramanausko sukurtą filmą „Žolinės vainikas Pivašiūnuose“.
- Pivašiūnų atlaidai tapo dvasinio susitelkimo ir žmogiško susitikimo vieta įvairioms žmonių grupėms (jaunimas, pedagogai, žemdirbiai, Caritas savanoriai, šeimos...).
Atsižvelgiant į šiuos ženklus bei pasinaudojant Popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio programos teikiamomis galimybėmis ateityje numatoma Pivašiūnuose sukurti daugiau erdvių, gebančių geriau atliepti į atvykstančių piligrimų tiek fizinius tiek dvasinius poreikius. O Mergelė Marija – Nuliūdusiųjų Paguoda neleis liūdėti, bet ves pas Sūnų į tobulą džiaugsmą.
Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. A. Jurevičius
http://kaisiadorys.lcn.lt/naujienos/;685
