Bibliografija
Regimanta Stankevičienė. Benediktinų dailės paveldas Pivašiūnų bažnyčioje / Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje. – Vilnius: Aidai, 2008 (leidinys rengimas spaudai).
Išsamus menotyrininkės straipsnis, pagrįstas daugybe duomenų, daromos įdomios ir naujos išvados. Autorė siekia Pivašiūnus atskleisti kaip visos Lietuvos religijos bei kultūros istorijos objektą. Straipsnis parengtas pagal konferencijoje „Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje“ skaitytą pranešimą. Kol kas šis straipsnių rinkinys dar neišleistas.
Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas / [straipsnių autoriai: Asta Giniūnienė, Dalia Klajumienė, Kazys Misius, Svetlana Poligienė, Regimanta Stankevičienė; sudarytoja Svetlana Poligienė]. – Vilnius : Savastis, 2006. – 379, [1] p.: iliustr., žml.
Glaustai, bet remiantis naujausiaisiais tiek istoriniais, tiek menotyriniais duomenimis, aptariama Pivašiūnų šventovė ir jos sakralinis paveldas.
Lietuva – Marijos žemė. – Marijampolė: Vilkaviškio vyskupijos leidykla „Ardor“, 1993. – 168 p.: iliustr.
Didelėmis fotografijomis iliustruotame albume menotyrininkė Laima Šinkūnaitė aptaria garsiausių Lietuvos šventovių Marijos paveikslus. Menotyrininkė gana nuodugniai aprašo ir Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslo istoriją bei meninius ypatumus.
Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. VI tomas: Kaišiadorių vyskupija. – Chicago: Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, 1987. – 608 p.: iliustr.
Leidinyje apžvelgiama Pivašiūnų istorija, glaustai apibūdinama bažnyčios architektūra bei meno paminklai, skiriama vietos ir religinėms tradicijoms bei pamaldumams aptarti. Užsiminta ir apie vietos žymius žmones bei kultūrinę veiklą.
Juozas Vaišnora. Marijos garbinimas Lietuvoje. – Roma : Lietuvių katalikų MA, 1958. – 445 p.: iliustr.
Be kita ko, autorius pasakoja ir apie Pivašiūnų maldininkų patirtus stebuklingus pagijimus.
Jonas Mardosa. Kelionės į atlaidus kaip migracijos forma Lietuvoje: istorinis kontekstas ir tendencijos / Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. XXVIII. – Vilnius, 2006. – 461 p.: iliustr., faks.
Straipsnyje, remiantis etnografinių tyrimų duomenimis, literatūrine medžiaga, nagrinėjamos kelionės į atlaidus kaip migracijos forma Lietuvoje. Apžvelgiamos regioninio migravimo istorinės ištakos, raidos kryptys ir tendencijos, šiuolaikinis atlaidų ir šventovių lankymas. Tyrimo objektu pasirinkta maldininkų vykimo į pagrindines Lietuvos šventoves istorija, o šiuolaikinė migracija nagrinėjama remiantis Pivašiūnų Žolinės atlaidų metu ir Kryžių kalne atliktų tyrimų medžiaga.
Vytautas Vitunskas. Pivašiūnai ir apylinkės. – Marijampolė: Piko valanda, 2004. – 144 p.: iliustr.
Pivašiūniečio kraštotyrininko surinkti įdomūs istoriniai, geografiniai, statistiniai duomenys apie Pivašiūnus, jų apylinkes, čia gyvenusius bei tebegyvenančius žmones.
Vytautas Vitunskas. Pivašiūnai. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2000. – 76 p.: iliustr.
Pirmasis kraštotyrininko pivašiūniečio bandymas vienan daiktan sudėti įvairias turimas žinias apie Pivašiūnus.
Kun. Jonas Kaušyla. Žalias miškas gyvas: iš Pivašiūnų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Trakai – Vilnius: Voruta, 1994. – 138 p.: iliustr.
Knygoje kun. Jonas Kaušyla, didelis lietuvybės gynėjas, ilgametis Pivašiūnų klebonas, daug pasitarnavęs šiai parapijai, pasakoja apie savo teismą ir tremtį. Knygutėje taip pat skelbiama ištrauka iš kito garsaus Kaišiadorių vyskupijos kunigo – Nikodemo Švogžlio-Milžino – parašytos Kaišiadorių vyskupijos istorijos. Joje aprašomi Pivašiūnai ir juose klebonavęs kun. J. Kaušyla. Šiame leidinėlyje rasime ir B. Kviklio knygos „Mūsų Lietuva“ ištrauką apie Pivašiūnus.
Viktoras Alekna. Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. – Trakai – Vilnius: Voruta, 1996. – 88 p.: iliustr.
Knygelėje remiantis įvairiais istoriniais dokumentais apžvelgiamas Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio gyvenimas. Vienas skyrelis skirtas šešiolikai tarnystės metų Pivašiūnų parapijoje.
Robertas Gedvydas Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. – Kaunas: Judex, 1999. – 456 p.: iliustr.
Autorius apžvelgia daugybę piligriminių vietų, kelis puslapius skiria ir Pivašiūnams. Juose daugiausia vietos užima gana nuodugnus Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo popiežiaus karūnomis aprašymas. Regis, pats autorius apeigose dalyvavo.
Internete
kaisiadorys.lcn.lt/izymybes/pivasiunai ir
katalikai.lt/kbl/sventoves/pivasiunai.html
Nukeliavę bet kuriuo iš šių adresų rasite trumpą Pivašiūnų šventovės istoriją, žinių apie stebuklingąjį Dievo Motinos paveikslą bei atlaidus.
vienuolynai.mch.mii.lt/V1-7/pivasiunai.htm
Pivašiūnai trumpai pristatomi kaip Senųjų Trakų benediktinų rezidencija.
Kun. dr. Algirdas Jurevičius. Visa apimantis Motinos ir Sūnaus žvilgsnis žurnale „Artuma“ 2007 m. Nr. 7–8 arba www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/65713
Kun. dr. Algirdo Jurevičiaus pamoksle kalbama apie Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslą, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmės prasmę.
Kun. dr. Algirdas Jurevičius. Kodėl Žolinės atlaidai sutraukia minias
Žurnale „Veidas“ 2007 08 16. Nr. 33 // www.veidas.lt
Autorius apžvelgia Žolinės atlaidų šventimo Pivašiūnuose tradiciją ir prasmę.
Jonas Mardosa. Pivašiūnų Žolinės atlaidai: 2001 metų etnologinio tyrimo duomenimis // www.ceeol.com
Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve saugomi vyskupijos kunigų diplominiai darbai apie Pivašiūnus, taip pat kun. N. Švogžlio-Milžino rašytos „Kaišiadorių vyskupijos istorijos“ rankraštis. Jame nemažai vietos skirta Pivašiūnams.
