Pivašiūnai. Į pirmą puslapį
Pamaldų tvarka Pivašiūnų bažnyčioje
Žolinės atlaidų 2014 m. programa
Kviečiame į fotogalerijas
   Albumo PIVAŠIŪNAI viršelis
Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Atlaidai

Bene daugiausia piligrimų Pivašiūnuose apsilanko per didžiuosius Marijos Dangun Ėmimo atlaidus – Žolinę. Ji čia švenčiama visą aštuondienį. Atlaidų dalyviai, įvykdę Bažnyčios nustatytas sąlygas, gauna visuotinius atlaidus. Marijos Ėmimo į dangų iškilmės oktava galutinai įsitvirtino kaip pagrindiniai Pivašiūnų atlaidai tik nuo 1988 m., kai Žolinės išvakarėse buvo vainikuotas garsusis Dievo Motinos paveikslas.

Nuo 1988-ųjų metų kiekvieno mėnesio 15-oji švenčiama kaip išskirtinė Pivašiūnų Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos pagerbimo diena. Jos dalyviai gauna visuotinius atlaidus. Iki sovietmečio Pivašiūnuose garsėjo Marijos Gimimo atlaidai, švenčiami tris dienas, vykdavo keturiasdešimties valandų adoracija. 

1797 m. švęsti Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, Šv. Benedikto, Mauro ir Scholastikos, arba vienuolyno, tretieji – Škaplieriaus Švč. Mergelės – brolijos atlaidai. Šie dabar Pivašiūnuose nešvenčiami, išskyrus Šv. Jono, atlaidai mums primena, kad Pivašiūnų bažnyčia tituluota ne tik Marijos Ėmimo į dangų titulu, bet ir šv. Jono Krikštytojo, taip pagerbiant pirmąjį jos fundatorių Joną Klockį, ir šv. Benedikto, kurio dvasios sūnūs net porą šimtmečių darbavosi Pivašiūnuose. Tad ir Šv. Benedikto, Mauro ir Scholastikos, Benedikto sesers, atlaidai buvo vadinami vienuolyno. XVIII a. itin veikli buvo Švč. M. Marijos Škaplierinės draugija, nenuostabu, kad jos nariai – tikriausiai jų parapijoje buvo nemažai – šventė savo globėjos atlaidus.

Per atlaidus nuo XVIII a. miestelyje, greta bažnyčios, vykdavo mugė, kuriose būdavo galima nusipirkti maisto, religinių daiktų. Žydai ir totoriai daugiausia prekiaudavo agurkais, kriaušėmis, obuoliais, uogomis. Ištroškusieji galėdavo atsigerti šventoriuje Pivašiūnų šaltinių vandens, supilto į jam skirtas specialias statines.

Vyskupai kopia į Pivašiūnų šventovės kalną.  Klaudijaus Driskiaus fotografija Žolinės. Klaudijaus Driskiaus fotografija Žolinės. Klaudijaus Driskiaus fotografija

Pastaraisiais dešimtmečiais visą oktavą švenčiant Marijos Ėmimo į dangų atlaidus susiklostė tradicija kiekvieną atlaidų aštuondienio dieną skirti vis kitai tiek Lietuvos Bažnyčiai, tiek Kaišiadorių vyskupijai svarbiai intencijai. Tad per didžiuosius atlaidus Pivašiūnuose meldžiamasi už šeimas, jaunimą, ligonius ir apleistuosius, misionierius, mokytojus ir mokinius, žemdirbius, meldžiama apsaugos gyvybei, pašaukimų, taikos... Per atlaidus rengiamos katechezės, vyksta programa jaunimui. Pasimelsti Pivašiūnų Mergelei per atlaidus suvažiuoja Lietuvos vyskupai, taip pat atvyksta Vokietijos Magdeburgo vyskupijos, su kuria bičiuliaujasi Kaišiadorių vyskupija, vyskupo atstovų ir piligrimų iš kitų kraštų.

Aplankykite atlaidų fotogalerijastolyn

Šv. Mišios šventoriuje Žolinės atlaidų metu, pagrindinė diena.  Klaudijaus Driskiaus fotografija Šv. Mišios Žolinės atlaidų metu, kunigų diena. Iš parapijos archyvų