Giedojimas ir giesmės

Pivašiūnuose nuo seno priprasta Dievo Motiną aukštinti giesmėmis. Deja, neturime duomenų apie pačias seniausias giesmes, giedotas Pivašiūnų šventovėje. Net iki 1935 m. lietuviams Pivašiūnų parapijiečiams teko ginti savo teises gimtąja kalba giedoti bažnyčioje. Iki sovietmečio Pivašiūnuose tikintieji giedodavo mišparus, deja, ši tradicija nutrūko priespaudos metais. Ir šiandien giedamos Marijos valandos bei kalbamas rožinis. Šios tradicijos – tarsi bažnyčios fundatoriaus Jono Klockio testamentinio prašymo melstis Mergelei Marijai vykdymo tąsa. 

1960 m. užrašyta garsi giesmė Pivašiūnų Marijai, giedama visomis iškilmingomis progomis. Vėliau išsirutuliojo antrasis, trumpesnis šio giesmės variantas. Net sovietmečiu nenuslopusį liaudies pamaldumą Pivašiūnų Marijai atskleidžia 1976 m. užrašyta giesmė „Aukštą kalną pamilai“.

Nuo 1995 m. atlaidų ir iškilmių progomis, ypač rugpjūčio 15 d., gieda jungtinis Kaišiadorių vyskupijos parapijų choras ar chorai, atvykę iš paskirų vyskupijos parapijų.