Giedojimas
Giesmė „Pivašiūnų Marijai“
1 VARIANTAS
Muzika – J. Misiūno-Vyturėlio (?), žodžiai – kunigo Aleksandro Alkoviko (?)
O Marija Pivašiūnų, Motina stebuklingiausia, Kas Jos šaukias, tas nežūna, Ji paguodžia ir išklauso. Spinduliuotas veidas Tavo Vargo žemę nubučiavo. Savo sostą čia iškėlei Dzūkų žemėj tarp varguolių. Tavo rankos galvas glosto Apleistųjų ir bedalių. Stebuklingas kalnas šaukia, Prie Marijos žmonės plaukia. Per Mariją daug malonių Krinta žemėn kaip lelijos. Daug pasveiko čia ligonių, Daugel sielų čia pagijo. Prie Marijos verkit širdys, Ji varguolių balsą girdi. Juk nuo amžių negirdėta, Kad Marija būt apleidus. Kas aplanko šventą vietą, Tas danguj regės jos veidą. Ji nuo pragaro užstoja, Gina, saugo ir globoja. O Marija Pivašiūnų, Nusidėjėlių gynėja, Vesk į Dangų, būk pas Sūnų Teismo dieną užtarėja. Ten per amžius Ją regėsim Ir kaip motiną mylėsim.
2 VARIANTAS
Muzika – vargonininko Jono Stelenio, žodžiai – kunigo Alfonso Šato.
1. O Marija Pivašiūnų, Motina Stebuklingoji! Kas Jos šaukias, tas nežūna, Ji paguodžia ir išklauso. Spinduliuotas veidas Tavo vargo žemę nubučiavo. // 2 k. 2. Savo sostą čia iškėlei Dzūkų žemėj tarp vargelių, Tavo rankos galvas glosto Apleistųjų ir bedalių. Stebuklingas balsas šaukia, Prie Marijos žmonės plaukia. // 2 k. 3. O Marija Pivašiūnų, Nusidėjėlių gynėja, Vesk į dangų, būk pas Sūnų, Teismo dieną užtarėja. Ten per amžius Ją regėsim Ir kaip motiną mylėsim. // 2 k.
