Paveikslo kilmė

Tikslių duomenų, kada ir kaip Pivašiūnų bažnyčioje atsirado Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, nėra. Paveikslui veikiai išgarsėjus – mat prie jo melsdamiesi žmonės gaudavę prašomų malonių – pasklido pasakojimai, kad jį veikiausiai iš Turkijos ar kitų tolimų kraštų parvežė pirmosios Pivašiūnų bažnyčios fundatorius Jonas Klockis.

Kiti pasakojimai apie paveikslo kilmę – kad jis rastas miške ir atneštas į bažnyčią arba kad jį padovanojo kažkoks ponas, galbūt vaivada – veikiau pabrėžia jo didelę vertę, stebuklingumą ir žmonių jam rodytą pagarbą, o ne tiksliai nusako istorinę tikrovę. Žmones itin stebino, kad paveikslas išliko nesudegęs per bažnyčią nusiaubusius karus bei gaisrus. Apie tai irgi pripasakota įstabių pasakojimų: paveikslas, kai degdavo bažnyčios, stebuklingai atsidurdavo ant kalno, žmonės po gaisro jį rasdavo medyje, kabantį tarp šakų.

Per dailėtyrinę ekspertizę nustatyta, kad paveikslas XVII a. viduryje ar truputėlį vėliau nutapytas Lietuvos dailininko. Paveikslas iš tiesų sietinas su bažnyčios fundavimu ar pastatymu. Tai netiesiogiai liudija ir bažnyčios fundatoriaus testamente įrašytas reikalavimas už jo sielą giedoti Švč. Mergelės Marijos valandas.