Nuliūdusiųjų Paguodos titulas

Amžiams bėgant žmonės Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslą vadino įvairiai: Gailestingumo Motina (1895 m. virš durų į zakristiją kabėjo lentelė su užrašu: „Gailestingumo Motina, tavo ginami išsigelbėsime“), Škaplierine (XVIII a. prie parapijos veikė Švč. Mergelės Marijos Škaplieriaus draugija) ir galbūt dar kitaip.

1988 m. vainikuodamas Dievo Motinos paveikslą kardinolas Vincentas Sladkevičius jam suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Šis jau antro amžiaus krikščionims žinomas Marijos titulas turi gilias šaknis. Dievo Motina, likusi ištikimai stovėti po kryžiumi savo Sūnaus kančios ir mirties valandą, buvusi su apaštalais ir pirmaisiais mokiniais Prisikėlimo rytą, per Sekmines, lydėjusi Bažnyčią išmėginimų valandomis, itin gerai suvokia Dievo vaikams tenkančius išbandymus, vargus, kančias ir geba kaip niekas kitas atjausti. Jos paguoda yra ir mokymas ištverti malonėje, ir Dievo gailestingumo pažadas. Titulas Nuliūdusiųjų Paguoda primena tiek visos Dievo tautos, tiek Lietuvos sunkų kelią į laisvę ir sykiu įžiebia keliaujančiai tautai viltį pasiekti Dangaus Tėvo namus, kur Jis nušluostys kiekvieną ašarą, kur nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo (plg. Apr 21, 4).

Po paveikslo vainikavimo įsigalėjo kai kurios naujos pamaldumo tradicijos. Nuo tol kiekvieno mėnesio 15-ąją dieną šventovėn renkasi maldininkai iš visos Lietuvos pagerbti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos ir parašyti jos globos bei užtarimo.