Paveikslo vainikavimas

Garsius stebuklais paveikslus įprasta pagerbti vainikavimu. Šventųjų paveikslus ir statulas krikščionys ėmė vainikuoti nuo IV amžiaus. Tradicija vainikuoti Šventojo Tėvo dovanotais vainikais siejama su popiežiumi Grigaliumi III (731–741). Jis buvo bene pirmasis popiežius, vainikavęs Marijos paveikslą auksiniu vainiku. 

Lietuvoje popiežiaus vainikais vainikuoti šeši malonėmis garsėjantys žymių Lietuvos šventovių Marijos paveikslai: Trakų, Sapiegų (Vilnius), Šiluvos, Aušros Vartų, Pivašiūnų ir Žemaičių Kalvarijos. Pivašiūnai chronologiškai penktasis Lietuvoje popiežiaus karūnomis vainikuotas Marijos paveikslas.

Tuometinis Kaišiadorių vyskupijos apaštališkasis administratorius kardinolas Vincentas Sladkevičius, pats itin branginęs Pivašiūnų šventovę ir garsiąją jos Mergelę, sykiu atsiliepdamas į žmonių pamaldumą, nusprendė kreiptis į popiežių su prašymu vainikuoti garsųjį paveikslą. 1988 m. balandžio mėnesį Lietuvos vyskupams lankantis Vatikane ad limina apostolorum vizito metu buvo paprašyta popiežiaus leidimo karūnuoti vainiku Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslą. Popiežius maloniai priėmė ir patenkino šį prašymą. Paveikslas iškilmingai vainikuotas per 1988 m. Marijos Dangun Ėmimo iškilmės atlaidus. Rugpjūčio 15-oji tais metais pasitaikė pirmadienį (darbo dieną), tad paveikslo vainikavimo iškilmių diena pasirinkta rugpjūčio 14-oji, sekmadienis.