Piligrimams

Pivašiūnuose maldininkų laukiama ištisus metus. Miestelį supa itin gražios apylinkės, tad daugelis piligrimų maldingai keliaudami pėsčiomis ar dviračiais atitrūksta nuo kasdienių rūpesčių, atsiveria Dievo artumui ir gailestingumui. Daugelis prie Viešpaties ir jo Motinos kojų atnešę savo skausmus, neviltį ir suspaudimus, išvyksta sustiprėjusia, vilties ir ramybės kupina širdimi.

Ypač daug žmonių suplūsta į Švč. M. Marijos Dangun ėmimo – Žolinės atlaidus, švenčiamus aštuonias dienas (nuo 2008 metų pradedama švęsti rugpjūčio 15 d.).

Kiekvieno mėnesio 15-ąją iškilmingai švenčiama Švč. M. Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos diena, kurios metu tikintieji, įvykdę atlaidams gauti būtinas sąlygas, pamaldžiai dalyvaudami pamaldose gauna visuotinius atlaidus.

Ypač gerbiamas malonėmis garsėjantis vainikuotasis Dievo Motinos paveikslas, ties juo kalbama Marijai Nuliūdusiųjų Paguodai skirta malda, giedamos Pivašiūnų Dievo Motinai skirtos giesmės. 2008 m. per Žolinės atlaidus bus minima Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo 20 metų sukaktis.

Piligrimai į Pivašiūnus keliaudavo veikiausiai jau nuo XVII a. vidurio, kai tik pasklido garsas apie Dievo Motinos užtarimu čia patiriamas malones. Daugiausia maldininkų pagerbti Marijos į Pivašiūnus traukdavo iš Dzūkijos, Vilniaus bei Lydos apylinkių.

Pastaraisiais dešimtmečiais šventovė tapo ne tik svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta. Ji ėmė sulaukti daugybės piligrimų – tiek pavienių, tiek organizuotų – iš visos Lietuvos ir net iš kitų kraštų.