Žymūs Pivašiūnų parapijos žmonės
Kun. Antanas ČERNA atvyko į Pivašiūnus 1976 metais, būdamas 39 metų amžiaus. Parapiją, bažnyčią ir jos aplinką rado genėtinai apleistus, mat iki tol Pivašiūnuose darbavosi pagyvenę kunigai, buvo nelengvi Bažnyčiai laikai. Tik atvykęs į Pivašiūnus jaunas kunigas ėmėsi bažnyčios, jos aplinkos, taip pat koplytėlės ir klebonijos remonto darbų. Jo rūpesčiu buvo iš pagrindų suremontuotas bažnyčios stogas, grindys, altoriai, atnaujinti liturginiai reikmenys. Vėliau buvo tvarkyta koplytėlė ir klebonija bei šių statinių aplinka ir prieigos; pastatyti papildomi ūkiniai statiniai, būtini atlaidų dalyvių – svečių priėmimui. Labai svarbus jo darbas – Žolinės atlaidų organizavimas. Šventovėje būdavo rengiami 3 dienų atlaidai, kasmet teikiamas Sutvirtinimo sakramentas, bažnyčioje lankydavosi vyskupijos ganytojas, kiti svečiai. Tuo metu Pivašiūnų bažnyčioje Sutvirtinimo sakramentą priimdavo apie 1500 žmonių, pamaldose dalyvaudavo apie 6000 maldininkų, patarnaudavo 20–30 kunigų. Išskirtinį dėmesį kun. A. Černa skyrė atlaidų procesijos organizavimui, procesijos dalyvių drabužiams, inventoriui, galiausiai pamaldų liturginiam ir estetiniam grožiui, svečių priėmimui; tvarkingai ir rūpestingai prižiūrėjo bažnyčios, koplytėlės ir klebonijos aplinką, kuri patraukdavo visų atvykstančiųjų dėmesį. Visi šie darbai buvo atlikti pačių parapijiečių lėšomis, dirbant talkose. Ir šiandien senesni šios parapijos žmonės kunigą Antaną mini kaip išskirtinį kunigą šioje parapijoje, daug ir nuoširdžiai pasitarnavusį parapijos dvasiniam ir materialiniam gėriui anais, Bažnyčiai nelengvais, laikais. Kunigas Antanas Černa darbavosi Pivašiūnų parapijoje iki 1983 metų.
Algirdas JUDICKAS – tautodailininkas. Sukūrė apie 100 dekoratyvinių kryžių, daugiau kaip pusė jų stovi Alytaus rajone. Žymesni darbai: koplytėlė Darsūniškyje, Kryžiaus kelias Eičiūnų koplyčiai, kryžiai, puošiantys Lazdijų, Šakių, Šiluvos, Pivašiūnų ir kitų bažnyčių šventorius. Sukūrė pirmosios rožinio dalies slėpinių skulptūras, išdėstytas įkalnėje į Pivašiūnų bažnyčios šventorių.
Feliksas JUNEVIČIUS – XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje Pivašiūnuose gyvenęs savamokslis skulptorius, drožęs savitas skulptūras, puošiančias netoliese esančių bažnyčių altorius, kryžius ir koplytstulpius.
Kun. Jonas KAUŠYLA. Jam vadovaujant II pasaulinio karo metais buvo tęsiamas bažnyčios remontas, pradėtas dar prieškarį kun. A. Deksnio. Buvo nugriauta pasvirusi dviejų aukštų varpinė ir netoliese pastatyta triaukštė su gotikiniu stogeliu. Nuo vokiečių paslėptas, t. y. užkastas šventoriuje, didysis bažnyčios varpas. Jo rūpesčiu restauruotas Švč. M. Marijos paveikslas. 1951 m. jis suimamas ir išvežamas į Pečioros anglių kasyklas. 1955 m. grįžta į Lietuvą. 1986 m. paskiriamas Pivašiūnų parapijos altaristu; čia 1994 m. miršta ir palaidojamas. Kun. Jonas Kaušyla 1994 m. išleido prisiminimų knygelę „Žalias miškas gyvas: iš Pivašiūnų bažnyčios ir parapijos istorijos“.
Kun. Leonas PETKELIS gimė 1885 m. Sieniškio kaime prie Daugėliškio, netoli Švenčionių. Baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1910 m. įšventintas į kunigus. Vikaravo daugelyje parapijų, Pivašiūnuose – 1929–1935 m. 1918–1927 m. kunigaudamas Perlojoje dalyvavo kovose už šio krašto laisvę, įkūrė vadinamąją Perlojos respubliką. Visą gyvenimą kun. L. Petkelis buvo didelis Lietuvos patriotas, idealistas, šaulių būrių kūrėjas ir vadovas, aktyviai rėmė lietuvybės skleidėjus. Pamaldas stengėsi visur laikyti lietuviškai. Ypač rūpinosi lietuvių k. skleidimu Pivašiūnų parapijoje, kur bene trečdalis parapijiečių save laikė lenkais. Mirė staiga 1935 m. Palaidotas Pivašiūnuose, po metų perlaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje.
Kun. Alfonsas PETRULIS gimė 1873 m. Rokiškio krašte. Studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1899 m. įšventintas kunigu. 1911–1927 m. klebonavo Pivašiūnuose. Daug nuveikė, kad lietuvių kalba būtų vartojama bažnyčioje, rūpinosi atnaujinti lietuviškų poterių kalbą. 1909 m. kartu su J. Kukta išrenkamas į mišrią komisiją lietuvių – lenkų ginčams spręsti. Gyvendamas Pivašiūnuose įsteigė Blaivybės ir „Ryto“ draugijas, leido katalikišką laikraštį „Aušra“. 1917 m. išrinktas į Lietuvos Tarybą, 1918 m. – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1928 m. Musninkuose, ten ir palaidotas.
Elena SENŪTAITĖ – daraktorė. Nepaisydama caro valdžios persekiojimų, Pivašiūnuose ir aplinkiniuose kaimuose mokė vaikus iš maldaknygių ir elementoriaus lietuviško rašto, platino draudžiamą spaudą. Mirė maždaug 1956 m. Palaidota Pivašiūnų kapinėse.
Celestinas SORAKA gimė apie 1787 m. Lenkijoje, 1804 m. įstojo į benediktinų ordiną Senųjų Trakų vienuolyne. 1822 m. penkeriems metams išrinktas Senųjų Trakų abatu. Apie 1827 m. tapo Pivašiūnų prepozitu, juo buvo iki 1845 m., vėliau, iki 1853 m., savo mirties, buvo Pivašiūnų bažnyčios kuratas. C. Soraka buvo išsilavinęs žmogus, vienuolyne mokėsi gramatikos, retorikos, matematikos, teologijos ir filosofijos, 1817–1820 metais Vilniaus universitete studijavo moralinę ir dogminę teologiją, Šventąjį Raštą, Bažnyčios istoriją, kanonų teisę, lotynų ir lenkų kalbas. Jo rūpesčiu pastatyta dabartinė Pivašiūnų bažnyčia. Turėjęs gerą meninį skonį C. Soraka Pivašiūnų bažnyčią statydino sekdamas Vilniaus arkikatedros pavyzdžiu.
Jonas STELIONIS (STELENIS) – Pivašiūnų bažnyčios vargonininkas nuo 1911 m. Subūrė bažnytinį chorą, jį mokė ir liaudies dainų. Bendravo su muzikais Miku ir Kipru Petrauskais. Organizavo lietuviškas gegužines, skleidė blaivybę.
Mons. Vytautas Kazimieras SUDAVIČIUS gimė 1943 m. Į kunigus įšventintas 1974 m. 1983–1992 m. klebonavo Pivašiūnuose. Pradėjo kapitalinius bažnyčios restauracijos ir atnaujinimo darbus, jo klebonavimo laikais vainikuotas Pivašiūnų Švč. M. Marijos paveikslas ir jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas.
Kun. Alfonsas ŠATAS gimė 1908 m., baigė Kauno kunigų seminariją. 1935 m. įšventintas į kunigus. Paskirtas vikaru į Pivašiūnus. Kun. A. Šatas turėjo rašytojo, poeto talentą. Parašė giesmės Pivašiūnų Marijai tekstą. Iš Pivašiūnų išsikėlė po bažnyčioje kilusių nesutarimų tarp lenkiškai ir lietuviškai giedančiųjų, nes bažnyčia pusmečiui buvo uždaryta.
Leokadija BELVERTAITĖ-KAMUNTAVIČIENĖ-ŽYGELIENĖ – skulptorė, 1945–1948 m. sukūrė Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi ant rankų skulptūrą, stovinčią Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje, bei keliolika antkapių.
