A k t u a l u
Šiais metais į aštuonias dienas trunkančius Žolinės atlaidus Pivašiūnuose, nepaisant visų prognozių, ir vėl susirinko gausus maldininkų būrys. Šiemet Žolinės atlaidai Pivašiūnuose išskirtiniai, mat prieš 20 metų, 1988 m. rugpjūčio 14 d., kardinolas Vincentas Sladkevičius, tuometinis Kaišiadorių vyskupijos ganytojas, Pivašiūnų Marijos paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteikė Nuliūdusiųjų paguodos titulą. Lietuvoje popiežiaus vainikais vainikuoti tik šeši malonėmis garsėjantys žymių Lietuvos šventovių Marijos paveikslai: Trakų, Sapiegų (Vilnius), Šiluvos, Aušros Vartų, Pivašiūnų ir Žemaičių Kalvarijos. Pivašiūnai chronologiškai penktasis Lietuvoje popiežiaus karūnomis vainikuotas Marijos paveikslas. Rugpjūčio 15 d. vietos vyskupas J. Matulaitis, besidžiaugdamas šios sukakties svarba ir šioje vietovėje besilankančių maldininkų gausa, šv. Mišių įžangoje pacitavo popiežius Jonas Paulius II žodžius, užrašytus laiške, anuomet lydėjusiame palaimintas karūnas. Popiežius taip rašė: Iš tiesų į šią šventovę [...] kasmet daugelis tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos ir kaimyninių kraštų pamaldžiai keliauja pasimelsti galingajai Motinai, kad jos užtariami lengviau pelnytų Dievo pagalbą ir gailestingumą bei kitas dangiškas malones ir jai padėkotų [...] Karštai trokštame, kad Švenčiausiosios Mergelės Marijos gerbimas visur tarp tikinčiųjų diena dienon būtų labiau puoselėjamas, aukščiausia Mūsų vykdoma apaštališkąja valdžia ir šio rašto galia, mielai suteikiame [...], kad mūsų vardu ir valia garsiam ir pelnytai išgirtam Dievo Gimdytojos Švenčiausiosios Mergelės Marijos senajam paveikslui uždėtų brangią diademą. Visą šio laiško tekstą galima surasti internetinėje svetainėje http://www.pivasiunai.lt .
Dera paminėti ir tai, kad nuo šių metų Žolinės atlaidai vietos vyskupo sprendimu kasmet prasidės ir baigsis tuo pačiu metu, tai yra rugpjūčio 14–22 d. Taip buvo nuspręsta atsižvelgiant į keletą praktiškų motyvų, pavyzdžiui, kad pastovią datą lengviau įsidėmės maldininkai, galima iš anksto planuoti su atlaidais susijusius darbus.
Taigi šiemečiai Žolinės atlaidai prasidėjo rugpjūčio 14 d. vakaro pamaldomis. Į pamaldas atvykęs Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis paskelbė jų pradžią ir supažindino su tvarka: kiekvieną Žolinės atlaidų dieną bus švenčiamos trejos Mišios, bažnyčioje vieną valandą bus adoruojamas Švč. Sakramentas, adoracijos metu bus kalbamas rožinis, apmąstomi jo slėpiniai, kiekvieną atlaidų dieną bus meldžiamasi skirtingomis intencijomis ir kt. Kaip kasmet, išvakarių pamaldose dalyvavo gausus maldininkų būrys iš Jiezno parapijos, lydimas klebono kun. R. Bičkausko. Atlaidų išvakarėse Jiezno parapijos tikintieji jau nuo seno organizuotai atvyksta į Pivašiūnus; šios piligrimystės iniciatorius – garbingo atminimo Kaišiadorių vyskupijos kunigas B. Bulika, ilgametis Jiezno parapijos klebonas, garsus pamokslininkas, žiūrėti plačiau: http://kaisiadorys.lcn.lt .
Pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15-ąją – Žolinės iškilmių šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius SJ; šv. Mišias koncelebravo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas J. Tunaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas J. Žemaitis, taip pat Opus Dei prelatūros vikaras Baltijos šalims mons. A. Lavinas, apaštališkojo nuncijaus Lietuvoje sekretorius mons. J. F. Lantheaume, Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius mons. G. Grušas, Telšių vyskupo generalvikaras prel. J. Šiurys, Magdeburgo vyskupo vikaras kun. T. Krieselis ir kiti.
Šių iškilmių pamaldose giedojo Kaišiadorių vyskupijos parapijų jungtinis choras, vadovaujamas A. Bagdono, grojo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras, vadovas – E. Ališauskas. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje eucharistinei procesijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas. Pamaldas transliavo Lietuvos televizija ir Marijos radijas, jas komentavo kun. L. Virbalas SJ.
Rugpjūčio 16-ąją į Pivašiūnus susirinko rožinio mylėtojai. Šia proga į Pivašiūnus atvyko gausus Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos narių būrys iš įvairių parapijų, taip pat nemaža svečių – iš Panevėžio vyskupijos atvyko daugiau nei 200 maldininkų, šios vyskupijos Gyvojo rožinio brolijos narių, lydimų brolijos vadovės N. Gylienės ir kun. R. Kavaliausko. Po šv. Mišių, kurias 12 val. celebravo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis ir Panevėžio vyskupas emeritas J. Preikšas, maldininkai, lydimi vyskupų, procesijos būdu eidami aplink bažnyčią meldėsi rožinį. Vėliau maldininkai surengė agapę.
Rugpjūčio 17 d. melstasi už parapijas; šią dieną Pivašiūnų bažnyčioje Kaišiadorių vyskupas teikė Sutvirtinimo sakramentą, o Pivašiūnų parapiją minėjo pirmosios bažnyčios pastatymo 360 m. sukaktį. Spėjama, kad pirmoji Pivašiūnų koplyčia ar bažnyčia sunaikinta per 1655–1661 m. vykusį rusų-švedų karą, galbūt sudegė. Pirmosios dvi Pivašiūnų bažnyčios stovėjo pakalnėje, o trečioji, dabartinė 1822–1825 m. pastatyta ant kalno. Jų statybų darbais rūpinosi ir ilgą laiką parapijai vadovavo vienuoliai benediktinai, žiūrėti plačiau: http://www.pivasiunai.lt.
Rugpjūčio 18 d. melstasi už šeimas, Kaišiadorių vyskupijos ir kitų šeimos centrų darbuotojus ir savanorius. Šią dieną daugiausiai maldininkų buvo atvykę iš Širvintų dekanato parapijų, 12 val. šv. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupijos šeimos centro dvasios vadovas.
Rugpjūčio 19 d. buvo meldžiamasi už Caritas darbuotojus ir savanorius bei ligonius. Pamaldose dalyvavo Kaišiadorių vyskupijos Caritas savanoriai, taip pat gausus maldininkų būrys iš Kaišiadorių dekanato; 12 val. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė Lietuvos Caritas vadovas kun. R.Grigas.
Šią dieną Kaišiadorių vyskupijos Caritas darbuotojai ir savanoriai taip pat klausėsi kun. R.Grigo pranešimo tema „Bažnyčios esmė yra gailestingoji meilė“, o po Mišių Kaišiadorių vyskupas iškilmingai pašventino neseniai pastatytą Kaišiadorių vyskupijos Caritas kryžių. Medinis kryžius greta Pivašiūnų bažnyčios esančiame kalnelyje jau nebe pirmas; ateityje kalnelyje planuojama pastatyti ir daugiau kryžių. Po visų renginių Caritas savanoriai, atvykę iš įvairių vyskupijos parapijų, ir svečiai, vadovaujami Kaišiadorių vyskupijos Caritas direktoriaus kun. R. Jurkevičiaus, surengė agapę.
Rugpjūčio 20-ąją – kunigams ir vienuoliams skirtą dieną – melsta pašaukimų į kunigystę ir vienuolijas. Tą dieną gausiausiai maldininkų buvo atvykę iš Molėtų dekanato parapijų, 12 val. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupo generalvikaras kun. A. Jurevičius, pamaldose dalyvavo nemaža kunigų ir vienuolių.
Rugpjūčio 21 d. Pivašiūnuose tradiciškai organizuota Kaišiadorių vyskupijos jaunimo diena. Dar išvakarėse į Pivašiūnų šventovę susirinko nemažas vyskupijos jaunimo būrys, pėsčiomis atkeliavęs iš Užuguosčio parapijoje vykusios jaunimo stovyklos. Šiais metais jaunimo žygio maršrutas nusitęsė per Užuguosčio, Aukštadvario, Dusmenų ir Pivašiūnų parapijas, iš viso apie 50 kilometrų. Paprastai šioje maldingoje kelionėje dalyvauja per 100 jaunuolių iš įvairių vyskupijos parapijų, o renginį kuruoja Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centras. Šią dieną buvo melstasi už vaikus ir jaunimą. 12 val. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė diak. V. Kirka.
Rugpjūčio 22-ąją Pivašiūnų šventovėje melstasi už tikybos mokytojus, katechetus ir visus pedagogus, taip pat mokinius, dėkota už patirtas malones atlaiduose. Šią dieną Pivašiūnuose vyko Kaišiadorių vyskupijos tikybos mokytojų ir katechetų susitelkimo diena, kasmet organizuojama prieš naujuosius mokslo metus. 12 val. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupijos Katechetikos centro dvasios vadovas; po Mišių vyskupas tikybos mokytojams suteikė iškilmingą siuntimą ir palaiminimą.
Šiais metais tikybos mokytojų ir katechetų susitelkimo dienos temai buvo pasirinkti Pirmojo laiško tesalonikiečiams žodžiai: Dievo valia – jūsų šventėjimas. Mokytoja J. Lapelienė šia proga savo kolegoms – tikybos mokytojams ir katechetams pristatė kunigo B. Bulikos mintis – rašytinį palikimą. Išties šis kunigas, anuomet darbavęsis Kaišiadorių vyskupijoje, buvęs gilus mąstytojas, ir po mirties paliko daug brandžių dvasinių nurodymų tikėjimo broliams, ypač aktyviai besidarbuojantiems Bažnyčioje. Šiais metais paminėtos jo mirties dvidešimtmetis.
Didieji Žolinės atlaidai, kaip tikima, suteikę gausių Dievo malonių ir Dangiškosios Motinos užtarimą jų dalyviams, baigėsi rugpjūčio 22-ąją. Visomis aštuondienio dienomis vyko Švč. Sakramento adoracija, taip pat Rožinio pamaldos, tikintiesiems uoliai patarnavo kunigai iš įvairių vyskupijos parapijų. Atlaidų organizatoriai – Kaišiadorių vyskupija – dėkoja Viešpačiui už gerą orą šiomis dienomis, gausų maldininkų apsilankymą ir nuoširdų pagalbininkų – savanorių triūsą.
Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris
kaisiadorys.lcn.lt
