A k t u a l u
Artėjant garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėms, po daugiau nei metus trukusių restauravimo darbų į Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią sugrįžo altorinis Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas.
Tai yra vienas seniausių ir meniškiausių šios šventovės dailės kūrinių, malonėmis garsėjantis ir tikinčiųjų itin branginamas Dievo Motinos atvaizdas.Švč. Mergelė Marija Nuliūdusiųjų Paguoda traukia maldininkus į Pivašiūnus, kur jie patiria dvasinių ir fizinių malonių. Tai liudija paveikslo šonuose kabantys votai – padėkos Dievui ženklai už Marijos užtarimu gautąsias malones. Apie votus užsimenama jau 1797 metais.Nuo neatmenamų laikų tikintieji eina keliais aplink paveikslą. Iš kartos į kartą perduotas įsitikinimas, kad Pivašiūnų šventovėje meldžiantis prie Dievo Motinos paveikslo per Jos užtarimą iš Dievo galima patirti malonių.
Prieš restauravimą paveikslas buvo išimtas iš altoriaus. Atskyrus paveikslą nuo skydo su aptaisais, jo nugarinėje pusėje buvo rastas itin retas užrašas „Karo audrų apsaugota Pivašiūnų parapija restauruoja kaip po padėkai darydama atminimą“ su trumpa kūrinio restauravimo istorija, iš kurios paaiškėjo, kad 1943 m.restauracijos darbus aprobavo ir leidimus jiems davė Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Teofilius Matulionis.Ką tik iš restauracijos sugrįžęs paveikslas, pasak Kaišiadorių vyskupo J. Ivanausko, „tai kartu dovana artėjančiai arkivyskupo Teofiliaus Matulionio istorinei beatifikacijai“.
Restauravimo darbams buvo pradėta ruoštis 2015 metų pabaigoje. Atlikti išsamūs biologiniai, cheminiai, fizikiniai ir fotogrametriniai tyrimai. Restauravimo tarybos protokolu patvirtinta konservavimo – restauravimo darbų programa ir metodika.
2016 metais skyrus lėšas, Manto Matuizos personalinėje dailės kūrinių restauravimo įmonėje, vadovaujant M. Matuizai, buvo pradėti paveikslo, rėmų ir aptaisų konservavimo – restauravimo darbai. Tapybos restauravimo darbus atliko aukščiausios kategorijos molbertinės tapybos restauratorius M. Matuiza. Taip pat daug pastangų ir kruopštaus darbo restauruojant šį unikalų meno kūrinį įdėjo metalo, medžio, rėmų ir auksuotės aukščiausios kategorijos specialistai. Ankstesnių restauracijų metu paveikslas ne kartą buvo valytas ir pertapytas storu dažų sluoksnių užtapant autentišką tapybą, taip pakeičiant paveikslo koloritą bei kompozicines detales. Nuosekliai šalinant užtapymus atsidengė ryškių spalvų ir aiškios kompozicijos barokinis, profesionalaus XVII a. nežinomo dailininko kūrinys. Restauravus aptaisus ir rėmus jis vėl suspindėjo aukso ir sidabro blizgesiu.
1988 m. rugpjūčio 14 d. kardinolas V. Sladkevičius paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminta karūna ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Nuo to laiko kiekvieno mėnesio 15 dieną maldininkai iš visos Lietuvos susirenka pagerbti Pivašiūnų Švč. Mergelę Mariją Nuliūdusiųjų Paguodą ir paprašyti jos dangiškos globos bei užtarimo. Kitąmet švęsime paveikslo vainikavimo 30-metį.
Nuo seno garsūs Pivašiūnų Žolinės atlaidai. Prieš I pasaulinį karą maldininkai į Pivašiūnus eidavo procesijomis, nešdami bažnytines vėliavas ir altorėlius. Jie keliaudavo keletą dienų, nakčiai apsistodami pas ūkininkus. Pivašiūnuose jie taip pat apsigyvendavo pas vietinius žmones ar nakvodavo tiesiog po atviru dangumi. Čia visuomet susirinkdavo daug ligonių, luošų ir vargšų. Jie gerdavo vandenį iš vietos mineralinių šaltinių ir daugelis dažnai pasijusdavo geriau, ypač kenčiantys nuo alergijų, akių infekcijų ar nervinių ligų. Pasakojama daug legendų apie stebuklingus išgijimus.
Tradicijos gyvos ir dabar. Per atlaidusšią vietą aplanko daugybė maldininkų iš Lietuvos bei užsienio šalių. Pastaruoju metu Žolinės atlaidai Pivašiūnuose turi jaunatvišką įžangą, nes prasideda jau tradiciniu tapusiu jaunimo piligriminiu žygiu į Pivašiūnų šventovę.
„Bažnyčios žinios“
